Klaipėdos universiteto (KU) Mažojoje Auloje rugpjūčio 25 d. buvo rengiama 26-oji Lietuvos studentų sąjungos (LSS) asamblėja. Į renginį buvo pakviesta Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, tačiau nei vienas iš šalies vadovų asamblėjoje dalyvauti negalėjo. Jų atsiųstus sveikinimus susirinkusiesiems perskaitė LSS narė Vaiva Kasiulynaitė.

Bendras tikslas – kokybė

„Ateinantys nauji mokslo metai pirmiausia kviečia kalbėti apie kokybišką aukštąjį mokslą. Apie studijas, kurios ugdytų kūrybingą ir išsilavinusį pilietį, suteiktų reikiamų žinių ir įgūdžių, atvertų įvairių karjeros galimybių, būtų orientuotos į žmogaus ir valstybės pažangą. Apie Lietuvos švietimo ateitį, kurioje mokslo kokybė būtų mus visus vienijantis bendras tikslas“, – savo sveikinime kalbėjo Prezidentė. Šalies vadovė akcentavo, jog šiandien ypatingai reikalingas darnus studentų balsas ir susitelkimas, siekiant būtinų kokybinių pokyčių aukštojo mokslo srityje. „Linkiu, kad jūsų pokalbiai ir diskusijos šia tema padiktuotų daug vertingų sprendimų, naujų įžvalgų ir minčių“, – nuoširdžiai linkėjo D. Grybauskaitė.

Ministras Pirmininkas savo kalboje skatino studentus būti dar aktyvesnius. „Linkiu, kad drąsi jūsų nuomonė, aiškiai parodanti nepakantumą absurdui, neskaidrumui ar neefektyvumui būtų visada išgirsta, suprasta ir vertinama. Atminkite, kad šiandien esate pakankamai stiprūs keisti ne tik aukštąjį mokslą bet ir visą Lietuvą“, – sveikinimo kalboje studentus drąsino S. Skvernelis.

Taip pat sveikinimo žodį tarė ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. „Nuoširdžiai džiaugiuosi matydamas jus čia, Klaipėdoje. Sunkiai įsivaizduoju naujus akademinius metus, išplaukimą į akademinę navigaciją ne iš Klaipėdos uosto“, – kalbėjo miesto meras. V. Grubliauskas džiaugėsi neįprastai prasidėjusiu 26-uoju LSS gimtadieniu, tačiau abejojo ar studentai pasitiki Lietuvos švietimo sistema. „Gražiai prasidėjo ši ceremonija: įžiebti simboliniai deglai, kyla vėliavos, kyla stojamieji balai, tik neaišku ar kyla pasitikėjimas visa aukštojo mokslo sistema“, – svarstė meras. Pasak V. Grubliausko, visi, kas dalyvauja joje, tuo tiki ir to siekia. Taip pat  savo išsakytoje kalboje Klaipėdos miesto meras dar kartą pabrėžė, jog studentų balsas yra labai svarbus, tačiau daug svarbiau, kad tas balsas būtų išgirstas.

Šių metų asamblėjoje dalyvavo studentai iš 6 užsienio valstybių, todėl LSS prezidentas Mažvydas Savickas savo sveikinimo žodžius tarė anglų kalba. Susirinkusius studentus taip pat sveikino ir LSS alumni Mindaugas Reinikis bei Artūras Šaltis.

Sąžiningumas ir pagarba aukštajame moksle

A. Šaltis pristatė pranešimą, tema „Kokio aukštojo mokslo Lietuvai reikės ateityje?“. „Apie tai yra labai daug kalbama, teikiamos statistikos, nuolatos analizuojama. Kadangi Lietuvos studentų sąjungoje esu nuo 1998 metų, galiu pasakyti, kad aukštasis mokslas kasmet keičiasi. Tik klausimas: ko mes norime? Į tą klausimą tikriausiai niekas negali atsakyti. Visi Lietuvoje kalba apie kokybę. Pagrindiniai dalykai, kurių šiandien reikia aukštajam mokslui, tai  sąžiningumas ir pagarba. Pagarba dėstytojui  ir studentui“, – teigė LSS alumni. Pasak pranešėjo, kokybės aukštajame moksle nebus tol, kol ji nepradės atsirasti vidurinėse mokyklose bei gimnazijose. „Moksleiviai nesugeba susivokti, ką jie veiks pabaigę mokyklas“, – kalbėjo buvęs moksleivių sąjungos pirmosios valdybos narys A. Šaltis. Anot LSS alumni, daug dalykų aukštajame moksle daroma dėl finansų, tačiau ne visos mokyklos elgiasi sąžiningai. Pats A. Šaltis palaiko idėją, jog regioniniai universitetai yra reikalingi, tačiau abejoja dėl į juos priimamų studentų. „Iškyla klausimas: kaip mes tai darome? Galiu drąsiai atsakyti – mes ne atsirinkinėjam, o prisirinkinėjam studentus, visiškai  neatsižvelgdami į kokybę ir galimybes, nes aukštosios mokyklos neišgyvena. O neišgyvena todėl, kad aukštajame moksle krizė nesibaigė dar nuo 2008 metų, nepaisant kokia valdžia buvo. Ir dėstytojai, gaudami 500 eurų už savo darbą negali išgyventi ir išlaikyti savo šeimos“, – konkrečius faktus dėstė LSS alumni.

Savo pranešime A. Šaltis lygino Lietuvos ir užsienio švietimo sistemas, rėmėsi konkrečiais pavyzdžiais iš Portugalijos. „Ten doktoranto stipendija siekia 2000 eurų. Jie meta darbus. O pas mus? Kasininkė, dirbdama prekybos centre gauna didesnį atlyginimą. Sako, jog šviesūs mūsų šalies protai turi kurti BVP, skaidrią Lietuvos ateitį… Ką čia sukursi? Išgyventi reikia“, – kalbėjo pranešėjas. LSS alumni skatino studentus būti sąžiningais sau ir kitiems, nebijoti išsakyti savo nuomonę.

Konsolidacijos tikslas – kokybė ir efektyvumas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atstovas Gintautas Jakštas kalbėjo, jog pokyčius aukštajame moksle labai veikia sudėtingi ir tarpusavyje susiję procesai. „Pirmiausia kalbu apie vidinius procesus, tokius, kaip globalizacija, tarptautinis bendradarbiavimas, mobilumas, technologinė pažanga ir, nemažiau svarbūs, išoriniai veiksniai – ekonominės ir finansinės krizės, darbo rinkos kaita, demografiniai pokyčiai ir kt“, – teigė pranešimo „Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas. Kokios sistemos siekiame?“ autorius. Pasak G. Jakšto, visi prieš tai išvardinti dalykai ir nulemia vis didesnį intensyvumą konsoliduojant aukštąsias mokyklas visoje Europoje. Pagrindinis konsolidacijų tikslas yra aukštojo mokslo kokybė ir efektyvumas. Tikslą pranešėjas išskaidė į siekinius, tarp kurių pagrindinis yra atliepti demografinius pokyčius, sutelkti akademinį ir infrastruktūros potencialą, kad galėtumėm siekti geresnės studijų kokybės, taip pat tarpdisciplininį moksliškumą. Kiti, paminėti, ne mažiau svarbūs siekiniai – sutelkti kritinę masę, tiek studentų, tiek dėstytojų, kad būtumėme tarptautiškai konkurencingi, nišinių specializacijų vystymas, kuriose galėtumėme konkuruoti su pačiais geriausiais pasaulio universitetais.

Anot MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo, stojančiųjų skaičius mažėja ne tik Europoje, bet ir už jos ribų. „Lietuvoje per 2015-2016 metus stojančiųjų į aukštąsias mokyklas sumažėjo 9 procentais. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) per 7 metų laikotarpį stojančiųjų į aukštąsias mokyklas sumažėjo 5 procentais. Šis 5 procentų pokytis nulėmė 800 aukštųjų mokyklų balansavimą ties užsidarymo riba bei 72 aukštųjų mokyklų visišką uždarymą. Lietuvoje 9 procentų pokytis atsirado per vienerius metus. Tačiau aukštųjų mokyklų tinkle nebuvo jokių pakitimų.“, – kalbėjo G. Jakštas.

Pranešėjas į konsolidaciją siūlo žiūrėti kaip į procesą, kurio metu atsiranda mokslinis bendradarbiavimas, didesnė geresnės kokybės programų pasiūla.

Asamblėjos metu taip pat buvo diskutuojama tokiomis temomis, kaip „Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas. Privalumai ir grėsmės“, „Kokio aukštojo mokslo finansavimo modelio reikia Lietuvai?“

Nevienodas ugdymo lygis

Asamblėja tęsėsi visą savaitgalį. Po penktadienio dieninės diskusijų ir pranešimų dalies, aukštųjų mokyklų delegatai išvyko į Šventąją, kur toliau nagrinėjo ir ieškojo problemų sprendimų būdų, kad stojimų į aukštąsias mokyklas Lietuvoje sistema taptų socialiai jautresnė. Pasak LSS prezidento M. Savicko, jau daug metų mūsų šalyje moksleivis ir studentas yra matomas ne kaip asmenybė, o kaip įvertinimo balas. LSS Akademinių reikalų vadovė, buvusi KU studentų sąjungos prezidentė Živilė Krikštaponytė teigia, jog kalbant apie mokyklas, ne visur mūsų šalyje ugdymo lygis yra vienodas. „Kaimo vietovėse dažniausiai mokyklos mažesnės, kai kurių mokytojų pasiruošimas visai kitoks (neanalizuoju kompetencijų), tačiau kol kas realybė yra būtent tokia. Ir vaikai dažnai neturi galimybių tinkamai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams, būsimoms studijoms. Todėl darbo grupėse bandysime rasti tokį modelį, kuris bus socialiai jautresnis ir teisingas visiems“, – kalbėjo Ž. Krikštaponytė. Išklausius visų darbo grupių siūlymus bei idėjas, sugalvotas modelis bus pateiktas Seimo nariams, Švietimo ir mokslo ministerijai, kaip rezoliucija. Taip pat bus pateikiamas ir priemonių sąrašas.

 

Dovydo Beržinio nuotr.